PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologijos brandos egzamino programos

(toliau

- Programa) paskirtis

- apibrėžti

biologijos brandos egzamino

(toliau

- egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra

valstybinis.

2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. biologijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. tiriamųjų darbų sąrašas (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas - patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo

biologijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi biologijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja žinių,

supratimo, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas

(žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas.

Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami biologines sąvokas, objektus, procesus, pateikdami 2-3

pavyzdžius;

6.1.2. įvardydami paveiksluose

(piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir

diagramose pavaizduotus objektus bei procesus;

6.1.3. atrinkdami iš pateikto sąrašo, teksto ar schemos su nagrinėjamu klausimu susijusius

pavyzdžius;

6.1.4. nurodydami, kokiai grupei ar grupėms priklauso tam tikras biologinis objektas,

reiškinys ar procesas;

6.1.5. išdėstydami biologinius objektus, procesus ar reiškinius nuosekliai tam tikra seka;

6.1.6. apibūdindami biologinius objektus, reiškinius, procesus ir modelius.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. nurodydami sandaros, funkcijų, prisitaikymų, aplinkos sąlygų ar kt. panašumus ir

skirtumus;

6.2.2. siedami objektus, procesus ar reiškinius, pavyzdžiui, su atliekamomis funkcijomis;

6.2.3. lygindami objektus, reiškinius ar procesus, pagal jų sandarą ir savybes;

6.2.4. aiškindami gamtos reiškinius remiantis biologijos ir kitų mokslų dėsningumais;

6.2.5. naudodami piešinį, schemą, diagramą, grafiką, lentelę ar modelį sąvokai, objektui,

procesui ar reiškiniui paaiškinti;

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja biologijos sąvokas,

naudojasi dėsningumais ir modeliais;

6.2.7. atlikdami skaičiavimus ir spręsdami genetikos uždavinius;

6.2.8. formuluodami hipotezes ir planuodami tiriamuosius darbus;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimas, eksperimentas) ir priemones;

6.2.10. gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus;

6.2.11. darydami duomenimis grįstas išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra

nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

6.3.1. pritaikydami grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio pobūdžio

tekstuose rastą informaciją probleminiams klausimams spręsti;

6.3.2. apibendrindami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose

(žiniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiamą informaciją apie gyvąją gamtą, gamtos mokslų

atradimus, aplinkosaugą ir sveiką gyvenseną;

6.3.3. remdamiesi mokslo duomenimis nustato biologinių reiškinių priežastis;

6.3.4. tinkamai paaiškindami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

6.3.5. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti

ir argumentuodami sprendimus;

6.3.6. pritaikydami mokslinius metodus bei informaciją iš mokslinio pobūdžio tekstų,

grafikų, schemų, diagramų ir lentelių naujoms problemoms spręsti;

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį žmogui ir aplinkai atsižvelgiant į

socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

6.3.10. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

6.3.11. darydami mokslo duomenimis ir faktais bei savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas

išvadas.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši

gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino užduotyje. Gamtamokslinio

komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami biologijos terminus, sąvokas ir simbolius;

6.4.2. sklandžiai reikšdami biologijos supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

6.4.3. atrinkdami ir apdorodami tekstinę ir grafinę informaciją apie biologinius procesus ir

reiškinius;

6.4.4. tinkamai

(schemomis, lentelėmis, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami

informaciją apie gyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus;

6.4.5. argumentuotai pagrįsdami savo nuomonę.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje,

esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis biologijos mokykloje. Egzamino

metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali parodyti atlikdami

egzamino užduotį.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams,

priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bet skiriasi išsamumu

ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką

reikia žinoti, suprasti ir gebėti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis

- užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų

paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica

pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Užduoties taškai,

Gebėjimų grupės

proc.

Veiklos sritys

Iš jų - iš

Žinios ir

Problemų

Taikymas

Iš viso

bendrojo

supratimas

sprendimas

kurso

Ląstelė - gyvybės

13-17

5-7

pagrindas

Organizmų požymių

paveldėjimas ir genų

8-12

3-5

technologijos

Medžiagų apykaita ir

18-22

8-12

pernaša

Žmogaus sveikata

8-12

4-6

Homeostazė ir

13-17

3-5

organizmo valdymas

evoliucija

Evoliucija ir

5-7

1-2

ekologija

23-25

8-12

Iš viso, proc.

100

11. Egzamino užduotyje apie 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį biologijos kursą, 60

proc. - išplėstinį.

12. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai

veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, veiklos srities

„Ląstelė - gyvybės pagrindas“ klausimams bus skirta nuo 13 iki 17 proc. užduoties taškų, iš jų -

nuo 5 iki 7 proc. bendrojo kurso klausimams. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų

taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo - 40 proc. užduoties taškų,

taikymo gebėjimams - 40 procentų, problemų sprendimo gebėjimams - 20 proc. Klausimams

atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

13. Egzamino užduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys ir atsakymų lapas.

Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

14. Egzamino užduoties klausimų pobūdis:

14.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais turi keturis galimų atsakymų variantus, iš

kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas

1 tašku.

14.2. Trumpojo atsakymo klausimai yra tokie, kai mokinys turi pateikti trumpą konkretų

atsakymą - parašyti žodį, dviejų žodžių junginį, skaičių ar raidę. Tokie atsakymai vertinami 1 tašku.

14.3. Struktūrinį klausimą sudaro keli smulkesni klausimai, susieti bendro konteksto ar

duotos medžiagos (paveikslo, schemos, grafiko ar kt.). Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek

trumpi, tiek ir išplėstiniai. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma

diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Skirtingi klausimai gali būti susieti vienas su

kitu arba nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Struktūrinio

klausimo vertinimas taškais nuo 1 iki 4 pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo.

15. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami

2 lentelėje.

Galutinė egzamino užduoties struktūra

(jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino

užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra

Apibūdinimas

I dalis

Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais

20 klausimų (20 taškų)

II dalis

Trumpojo atsakymo klausimai

10 klausimų (10 taškų)

III dalis

Struktūriniai klausimai

6-7 klausimai (50-60 taškų)

IV dalis

Struktūriniai klausimai -

vienas duomenų interpretavimo klausimas ir vienas klausimas iš

praktikos darbo (10-20 taškų).

Iš viso taškų

Didžiausia taškų suma už atliktą užduotį - 100

Atsakymų lapas

Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai.

16. Orientacinė egzamino trukmė - 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima

naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo

ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

17. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir

vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne

mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima

trečiasis - vyresnysis vertintojas.

18. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų

vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą

išlaikiusiais. Preliminari išlaikymo riba sudaro

40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso

klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

Biologijos brandos egzamino programos

1 priedas

BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Biologijos brandos egzamino (toliau - egzaminas) reikalavimai mokinių žinioms ir

gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo biologijos

bendrojoje programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai biologijos klausimai;

1.2. ląstelė - gyvybės pagrindas;

1.3. organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos;

1.4. medžiagų apykaita ir pernaša;

1.5. žmogaus sveikata;

1.6. homeostazė ir organizmo valdymas;

1.7. evoliucija ir ekologija.

2. Metodologinių biologijos klausimų veiklos sritis egzamino užduotyje yra integruota ir

vertinama remiantis kitų veiklos sričių turiniu.

3. Egzamino reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje,

kurioje pagal atskiras veiklos sritis yra aprašyti tie pasiekimai, kuriuos galima patikrinti egzamino

metu. Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus.

Reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti,

gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio

kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal

išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau /

daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso

programą. Reikalavimai žinioms, jų supratimui ir gebėjimams, kuriuos mokiniai įgijo atlikdami

tiriamuosius darbus pateikti atitinkamose veiklos srityse.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI

1.1. Suprasti

1.1. Suprasti ir analizuoti biologinio

1.1. Suprasti, analizuoti ir vertinti

biologinio pobūdžio

pobūdžio tekstus. Paaiškinti

biologinio pobūdžio tekstus.

tekstus.

biologines temas raštu.

1.2. Formuluoti

1.2. Formuluoti ir tikrinti hipotezes.

hipotezes.

1.3. Apdoroti gautus rezultatus.

1.3. Apibendrinti gautus rezultatus.

Apskaičiuoti procentus, vidurkius,

Lyginti ir analizuoti duomenis.

santykius. Užrašyti gautus rezultatus

ir pavaizduoti juos grafiškai.

1.4. Schemiškai pavaizduoti piešiniu

biologinius objektus ir reiškinius

atskleidžiant turimą supratimą apie

juos.

1.5. Daryti

1.5. Daryti duomenimis grįstas

1.5. Daryti mokslo duomenimis ir

paprasčiausias

išvadas.

faktais grįstas išvadas, argumentuoti

išvadas.

sprendimus.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

1.6. Mokslinius atradimus vertinti

1.6. Pateikiamais pavyzdžiais

socialiniu, ekonominiu ir

paaiškinti biologijos mokslo

aplinkosaugos aspektais.

atradimų reikšmę visuomenės

gyvenimui.

II. LĄSTELĖ - GYVYBĖS PAGRINDAS

2. Ląstelės cheminiai junginiai

2.1. Nurodyti

2.1. Apibūdinti angliavandenius

2.1. Apibūdinti angliavandenių

angliavandenius kaip

kaip energetines (gliukozė),

įvairovę (monosacharidai,

energetines

atsargines (krakmolas, glikogenas)

disacharidai ir polisacharidai) ir

(gliukozė), atsargines

ir statybines (celiuliozė) medžiagas.

susieti su angliavandenių

(krakmolas,

funkcijomis: energetine (gliukozė,

glikogenas) ir

sacharozė), kaupimo (krakmolas,

statybines (celiuliozė)

glikogenas) ir statybine (celiuliozė).

medžiagas.

2.2. Nurodyti

2.2. Remiantis pavyzdžiais

2.2. Nurodyti baltymus kaip iš

baltymus kaip iš

apibūdinti baltymų funkcijas

aminorūgščių sudarytas organines

aminorūgščių

organizme: hemoglobinas atlieka

medžiagas, atpažinti peptidinį ryšį.

sudarytas organines

dujų pernašos funkciją, virškinimo

Atpažinti baltymų struktūras

medžiagas. Nurodyti

fermentai katalizuoja maisto

(pirminę, antrinę, tretinę ir

baltymo hemoglobino

medžiagų skaidymo reakcijas.

ketvirtinę).

funkciją organizme -

Remiantis pavyzdžiais apibūdinti

atlieka dujų pernašą.

baltymų funkcijas organizme:

hemoglobinas atlieka dujų pernašos

funkciją, virškinimo fermentai

katalizuoja maisto medžiagų

skaidymo reakcijas, antikūnai

jungiasi su antigenais ir juos

nukenksmina.

2.3. Nurodyti riebalus

2.3. Apibūdinti riebalus kaip

kaip energetines ir

energetines ir atsargines medžiagas.

atsargines medžiagas.

Susieti riebalų savybę netirpumą

vandenyje su kaupimo funkcija.

2.4. Aptarti cholesterolio reikšmę

žmogui: cholesterolis yra biologinių

membranų sudedamoji dalis, iš

cholesterolio odoje susidaro

vitaminas D, lytinėse liaukose -

lytiniai hormonai, cholesterolio

perteklius kaupiasi arterijose ir

sukelia aterosklerozę.

2.5. Schemose

2.5. Apibūdinti DNR ir RNR

(paveiksluose)

sandarą (nukleotidų sandara ir

atpažinti DNR ir

įvairovė, polinukleotidinių

RNR.

grandinių skaičius).

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

2.6. Apibūdinti

2.6. Apibūdinti vandens reikšmę

vandens reikšmę

ląstelei ir susieti ją su ištirpusių

ląstelei ir susieti ją su organizmo

ląstelei.

medžiagų pernaša.

gyvybinėmis funkcijomis: ištirpusių

medžiagų pernaša, fotosinteze,

virškinimo reakcijomis, homeostaze

(termoreguliacija).

3. Ląstelės sandara

3.1. Paveiksluose ir

3.1. Nurodyti pagrindinius

3.1. Palyginti prokariotines ir

schemose atpažinti

prokariotinių ir eukariotinių ląstelių

eukariotines ląsteles (visos ląstelės

prokariotines ir

skirtumus (prokariotinėse ląstelėse

turi plazminę membraną,

eukariotines ląsteles.

nėra branduolio ir membraninių

citoplazmą, ribosomas) ir nurodyti

organelių).

pagrindinius jų skirtumus

(prokariotinėse ląstelėse nėra

branduolio ir membraninių

organelių).

3.2. Paveiksluose ir

3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės

schemose atpažinti

struktūras (branduolį, citoplazmą,

eukariotinės ląstelės

plazminę membraną, ląstelės

struktūras (branduolį,

sienelę, mitochondrijas, ribosomas,

citoplazmą, plazminę

chloroplastus, vakuoles), atpažinti

chloroplastus, endoplazminį tinklą,

membraną, ląstelės

jas paveiksluose ir schemose ir

Goldžio kompleksą, lizosomas,

sienelę,

apibūdinti jų funkcijas ląstelėje:

vakuoles), atpažinti jas paveiksluose

mitochondrijas,

branduolys - informacijos

ir schemose, apibūdinti jų funkcijas

ribosomas,

saugojimas,

ląstelėje:

chloroplastus,

vakuolėse saugomos tirpių

branduolys - informacijos

vakuoles) ir nusakyti

medžiagų atsargos, turgorizuotos

saugojimas;

jų funkcijas ląstelėje:

ląstelės suteikia žoliniams augalams

endoplazminis tinklas - susintetintų

branduolys -

ir lapams atramą.

baltymų pakavimas į pūsleles ir

informacijos

pernaša;

saugojimas,

Goldžio komplekse susidaro

Vakuolėse saugomos

virškinimo fermentai ir lizosomos;

tirpių medžiagų

lizosomos dalyvauja

atsargos,

viduląsteliniame virškinime;

turgorizuotos ląstelės

vakuolėse saugomos tirpių

suteikia žoliniams

medžiagų atsargos, turgorizuotos

augalams ir lapams

ląstelės suteikia žoliniams augalams

atramą.

ir lapams atramą.

3.3. Palyginti augalų, gyvūnų ir

grybų ląsteles, apibūdinant jų

panašumus ir skirtumus (augalų

ląstelės turi celiuliozines, grybų

ląstelės - chitinines sieneles, o

gyvūnų ląstelės sienelės neturi. Tik

augalų ląstelėse yra chloroplastų).

3.4. Amebos pavyzdžiu apibūdinti

vienaląsčio organizmo prisitaikymą

vykdyti gyvybines funkcijas -

virškinimą ir dauginimąsi.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

3.5. Paveiksluose ir

3.5. Paveiksluose ir schemose

schemose atpažinti

atpažinti audinius: augalų - vandens

audinius: augalų -

ir rėtinius indus, statinį mezofilį,

vandens ir rėtinius

gyvūnų - kraujo, epitelinį, nervinį ir

indus, gyvūnų -

susieti šiuos audinius sudarančių

kraujo, epitelinį,

ląstelių sandarą su audinių

nervinį.

funkcijomis.

3.6. Remiantis duota informacija

apie šviesinio ir elektroninio

mikroskopų didinimą ir skiriamąją

gebą ir nuotraukomis, palyginti šiais

mikroskopais matomas ląstelių

struktūras ir jų dydžius.

3.7. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus burnos epitelio,

svogūno epidermio, elodėjos lapų

svogūno epidermio, elodėjos lapo

ląstelių tyrimus šviesiniu

mikroskopu, paveiksluose ir

mikroskopu ir duota informacija

schemose atpažinti ir įvardyti šias

apie šviesinio ir elektroninio

ląsteles ir audinius bei ląstelių

mikroskopų didinimą bei jais

struktūras.

matomų ląstelių nuotraukomis su

nurodytu masteliu, palyginti ląstelių

struktūras ir jų dydžius.

4. Plazminė membrana ir pernaša

4.1. Paveiksluose

4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių

4.1. Paveiksluose atpažinti ir

atpažinti ląstelių

plazminę membraną ir ją

pavaizduoti piešiniu ląstelių

plazminę membraną.

sudarančius fosfolipidus.

plazminę membraną ir ją

sudarančius fosfolipidus ir

baltymus.

4.2. Apibūdinti plazminę membraną

sudarančių fosfolipidų bei

membranos baltymų savybes ir

susieti jas su medžiagų pernaša: per

fosfolipidus pereina mažos,

hidrofobinės, krūvio neturinčios

dalelės, o hidrofiliniai baltymų

kanalai praleidžia jonus ir

hidrofilines medžiagas.

4.3. Remiantis

4.3. Remiantis pavyzdžiais

4.3. Organizme vykstančius

pavyzdžiais

paaiškinti osmoso (vandens

procesus susieti su pernašomis

apibūdinti osmoso

įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos

vykstančiomis per ląstelės plazminę

(vandens įsiurbimas

(dujų apykaita) bei nurodyti

membraną: osmosu, difuzija,

šaknimis) ir difuzijos

egzocitozės (fermentų išskyrimas) ir

egzocitoze, endocitoze ir aktyviąja

(dujų apykaita)

endocitozės (bakterijų įtraukimas į

pernaša.

reikšmę organizmui.

fagocitą) reikšmę organizmui.

4.4. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus osmoso tyrimą,

gebėjimais atlikus plazmolizės

paaiškinti, kaip vandens ir jame

tyrimą, paaiškinti osmoso reiškinį.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

ištirpusių medžiagų pernaša per

plazminę membraną priklauso nuo

koncentracijų ląstelėje ir jos

aplinkoje skirtumo.

5. Fermentai

5.1. Nurodyti fermentus kaip

5.1. Apibūdinti fermentus kaip

biologinius katalizatorius.

biologinius katalizatorius,

sumažinančius reakcijoms pradėti

reikalingos energijos kiekį.

5.2. Remiantis žmogaus virškinimo

fermentais (amilaze, pepsinu ir

lipaze), apibūdinti fermentų

lipaze), apibūdinti fermentų veikimo

vaidmenį organizme vykstančiose

specifiką.

cheminėse reakcijose.

5.3. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus fermentų

aktyvumo tyrimą, paaiškinti, kaip

fermento aktyvumas priklauso nuo

temperatūros, pH ir substrato

koncentracijos.

Susieti fermento aktyvumo

sumažėjimą su denatūracija -

baltymo molekulės erdvinės

struktūros pakitimais.

6. Energijos virsmai ląstelėje ir organizme (kvėpavimas ir fotosintezė)

6.1. Apibūdinti

6.1. Nurodyti ATP kaip universalų

6.1. Apibūdinti ATP kaip universalų

energijos būtinumą

energijos nešiklį. Susieti energijos

energijos nešiklį ir susieti ATP

organizmui.

naudojimą organizme su raumenų

gamybą ląstelėje su jos naudojimu

darbu.

organizme.

6.2. Apibūdinti viduląstelinį

kvėpavimą kaip kontroliuojamą

procesą, kurio metu oksiduojant

gliukozę išsiskiria energija,

reikalinga ląstelės gyvybinei

veiklai.

6.3. Apibūdinti ląstelių

citoplazmoje vykstančią glikolizę,

susieti ją su mitochondrijose

vykstančiais kvėpavimo etapais:

Krebso ciklu ir elektronų pernašos

grandine, nurodyti jų reikšmę ATP

sintezei.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

6.4. Nurodyti

6.4. Remiantis supratimu apie

anaerobinį kvėpavimą

mielių alkoholinį rūgimą, apibūdinti

mielių alkoholinį rūgimą ir pieno

kaip kvėpavimą be

anaerobinį kvėpavimą kaip

rūgšties susidarymu raumenyse,

deguonies.

kvėpavimą be deguonies ir susieti šį

apibūdinti anaerobinį kvėpavimą

energijos gavimo būdą su

kaip kvėpavimą be deguonies ir

organizmų prisitaikymu apsirūpinti

susieti šį energijos gavimo būdą su

energija trūkstant deguonies.

organizmų prisitaikymu apsirūpinti

energija trūkstant deguonies.

Palyginti aerobinį ir anaerobinį

kvėpavimą.

6.5. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus mielių

fermentacijos tyrimą, paaiškinti

temperatūros įtaką reakcijos

greičiui.

6.6. Nurodyti

6.6. Apibūdinti mitochondrijos

mitochondrijos

sandarą ir susieti jos dydį ir vidinės

funkciją.

membranos paviršiaus plotą su

mitochondrijoje vykstančiais

procesais.

6.7. Nurodyti

6.7. Apibūdinti fotosintezę kaip

6.7. Susieti organinių molekulių

fotosintezę kaip

augalų ląstelėse vykstantį procesą,

naudojimą su augalo augimu ir

augalų ląstelėse

kurio metu šviesos energija

didesnio derliaus gavimu: naujų

vykstantį procesą,

naudojama organinėms molekulėms

ląstelių susidarymu (statybinė

kurio metu šviesos

sintetinti.

medžiaga - celiuliozė),

energija naudojama

viduląsteliniu kvėpavimu

organinėms

(energetinė medžiaga - gliukozė) ir

molekulėms

medžiagų kaupimu (atsarginė

sintetinti.

medžiaga - krakmolas).

6.8. Apibūdinti, kaip chloroplastas

yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę:

tilakoiduose esantis chlorofilas

sugeria šviesos energiją,

panaudojamą organinių medžiagų

sintezei.

6.9. Susieti nuo šviesos

priklausančias ir nuo šviesos

nepriklausančias fotosintezės

reakcijas, nurodant reakcijos vietą,

šviesos, CO₂ ir vandens naudojimą

bei deguonies ir organinių

medžiagų susidarymą.

6.10. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus fotosintezės

tyrimą, paaiškinti fotosintezės

reakcijos greičio priklausomybę

nuo šviesos intensyvumo.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

6.11. Nurodyti

6.11. Apibūdinti fotosintezės

fotosintezės reikšmę.

reikšmę, susiejant šį procesą

augaluose su gliukozės ir deguonies

naudojimu kitų organizmų ląstelėse.

III. ORGANIZMŲ POŽYMIŲ PAVELDĖJIMAS IR GENŲ TECHNOLOGIJOS

7. Geno veikimas ir genomas

7.1. Nurodyti DNR

7.1. Apibūdinti DNR kaip

kaip chromosomų

chromosomų sudedamąją dalį ir

sudedamąją dalį ir

genetinės informacijos nešėją.

genetinės

informacijos nešėją.

7.2. Nurodyti geną

7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės

kaip genetinės

informacijos vienetą ir kaip vienetą,

informacijos vienetą ir kaip DNR

informacijos vienetą

kuriame užkoduota informacija apie

atkarpą, kurioje yra informacijos

baltymų sintezę.

reikalingos atitinkamam baltymui

sintetinti. Apibūdinti genetinį kodą

ir paaiškinti jo universalumą.

7.3. Nurodyti, kad

7.3. Nurodyti, kaip perduodama

7.3. Apibūdinti, kaip perduodama

vykstant baltymų

informacija vykstant baltymų

sintezei yra

sintezei.

sintezei. Nurodyti geno ir

perduodama

polipeptidinės grandinės ryšį.

informacija.

Paaiškinti polipeptidinės grandinės

susidarymą.

7.4. Apibūdinti genų ir chromosomų

mutacijas ir jų atsiradimo priežastis.

7.5. Apibūdinti genomą kaip genų

rinkinio visumą, būdingą visai

biologinei rūšiai.

8. Ląstelės ciklas ir naujų ląstelių susidarymas

8.1. Nurodyti mitozę

8.1. Apibūdinti ląstelės ciklą kaip

kaip ląstelės ciklo

procesą, kurio metu susidaro

etapą.

vienodą genetinę informaciją

turinčios ląstelės.

8.2. Apibūdinti ląstelės ciklo etapą -

8.2. Paveiksluose ir schemose

interfazę kaip DNR replikaciją.

atpažinti ir pavaizduoti

komplementarumą, apibūdinti jo

reikšmę replikacijai.

8.3. Piešiniuose ir schemose

8.3. Apibūdinti, kaip genetinė

atpažinti mitozės fazes.

informacija (seserinės chromatidės)

po replikacijos tolygiai pasiskirsto į

naujas ląsteles.

8.4. Susieti ląstelių dalijimąsi su

daugialąsčių organizmų augimu,

audinių atsinaujinimu, nelytiniu

dauginimusi.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

8.5. Nurodyti, kur

8.5. Palyginti vyriškąsias ir

susidaro žmogaus

moteriškąsias lytines ląsteles:

gametos.

haploidinis chromosomų skaičius,

ląstelių dydis, spermatozoidų

prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į

kiaušialąstę, kiaušialąstės

prisitaikymas apvaisinti tik vieną

spermatozoidą.

8.6. Susieti lytinių ląstelių

susidarymą su mejoze.

8.7. Apibūdinti I ir II mejozės

etapus, kurių metu susidaro

haploidinį chromosomų skaičių

turinčios ląstelės.

8.8. Nurodyti atsitiktinį lytinių

8.8. Susieti lytinių ląstelių

ląstelių susiliejimą kaip

susidarymą (atsitiktinis lytinių

kombinacinio kintamumo priežastį.

chromosomų porų išsiskyrimas ir

krosingoveris) ir apvaisinimą su tos

pačios rūšies organizmų genetinės

įvairovės atsiradimu.

8.9. Apibūdinti lytinio dauginimosi

ir mutacijų reikšmę evoliucijai bei

selekcijai.

9. Organizmų požymių paveldėjimas ir kintamumas

9.1. Apibrėžti

9.1. Apibūdinti genų ir chromosomų

genotipą ir fenotipą.

vaidmenį susidarant

homozigotiniams ir

heterozigotiniams organizmams ir

susieti su požymių paveldėjimu.

9.2. Paaiškinti alelių sąveiką per

nevisišką dominavimą.

9.3. Spręsti genetikos

9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais

uždavinius susijusius

pavaizduotas kryžminimo schemas,

su monohibridiniu

spręsti genetikos uždavinius:

kryžminimu.

monohibridinio, su lytimi sukibusių

monohibridinio, dihibridinio,

požymių ir kraujo grupių

analizuojamojo kryžminimo, su

paveldėjimo.

lytimi sukibusių požymių ir kraujo

grupių paveldėjimo.

9.4. Analizuoti ir sudaryti

genealoginio medžio schemas.

10. Organizmų dauginimasis

10.1. Pateiktoje

10.1. Susieti augalų vegetatyvinį

informacijoje

dauginimąsi su požymių pastovumu

atpažinti augalų

ir dauginimąsi sėklomis su požymių

nelytinį dauginimąsi

kintamumu.

ir pateikti pavyzdžių.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

10.2. Apibūdinti apdulkinimo ir

apvaisinimo reikšmę augalų

įvairovės atsiradimui, susieti sėklų

platinimo būdus su augalų išplitimu.

Apibūdinti žiedą kaip augalų

dauginimosi organą (kuokeliai ir

piestelės), kuriame bręsta

vyriškosios ir moteriškosios lytinės

ląstelės ir formuojasi vaisius.

10.3. Nurodyti

10.3. Remiantis įgytais praktiniais

pagrindines sėklų

gebėjimais atlikus sėklų dygimo

dygimo sąlygas:

tyrimą ir tyrimo rezultatais,

deguonis, drėgmė,

paaiškinti, kaip sėklų dygimas

temperatūra.

priklauso nuo deguonies, drėgmės ir

temperatūros.

10.4. Palyginti vidinį ir išorinį

gyvūnų apvaisinimą, tiesioginį ir

netiesioginį poembrioninį

vystymąsi.

10.5. Apibūdinti žmogaus gemalo

vystymąsi iki implantacijos (zigotos

dalijimasis mitozės būdu ir gemalo

įsitvirtinimas gimdoje).

10.6. Apibūdinti žmogaus placentos

vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir

remiantis duota informacija apie

motinos mitybą, žalingus įpročius

(rūkymą ir alkoholio vartojimą)

įvertinti jų poveikį vaisiaus

vystymuisi.

10.7. Apibūdinti testosterono ir

10.7. Remiantis duota informacija

estrogeno vaidmenį mergaičių ir

apie moters organizme mėnesinių

berniukų brendimui bei vyriškųjų ir

ciklo metu vykstančius pokyčius

moteriškųjų lytinių ląstelių

apibūdinti kiaušialąstės brendimą ir

susidarymui.

organizmo pasirengimą

apvaisinimui.

11. Genų technologijos

11.1. Dauno sindromo pavyzdžiu

11.1. Apibūdinti žmogaus genomo

paaiškinti, kaip žmogaus gemalo

tyrimą kaip svarbų šiuolaikinės

genetiniais tyrimais diagnozuojami

genetikos pasiekimą ir pateikti

genetiniai sutrikimai iki gimimo.

pavyzdžių, parodančių jo reikšmę

diagnozuojant ar gydant genetines

ligas.

11.2. Nurodyti rekombinantinės

DNR svarbą genų technologijoms.

11.3. Remiantis duota informacija

apie genų inžinerijos pasiekimus,

įvertinti galimą genetiškai

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

modifikuotų (transgeninių)

organizmų poveikį aplinkai.

IV. MEDŽIAGŲ APYKAITA IR PERNAŠA

12. Dujų apykaita vandenyje ir sausumoje

12.1. Apibūdinti vienaląsčių ir žuvų

prisitaikymus (didelis paviršiaus

plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir

drėgnas paviršius) vykdyti dujų

apykaitą vandenyje.

12.2. Paaiškinti, kaip varlių

kvėpavimo sistema užtikrina

tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir

pereinant gyventi į sausumą.

12.3. Paaiškinti, kaip vabzdžių

kvėpavimo sistema užtikrina

tinkamą dujų apykaitą sausumoje.

12.4. Nurodyti

12.4. Remiantis žmogaus

žmogaus kvėpavimo

kvėpavimo organų (trachėja,

organus: trachėją,

bronchai, plaučiai) sandara

bronchus, plaučius.

paaiškinti, kaip oras patenka į

žmogaus plaučius ir kaip iš jų

pasišalina.

12.5. Susieti alveolių

sandarą (didelis

paviršiaus plotas tūrio

atžvilgiu, plonas ir

drėgnas paviršius) su

plaučiuose vykstančia

dujų difuzija.

12.6. Apibūdinti, kaip žmogaus

kvėpavimo organai dėl virpamojo

epitelio yra prisitaikę apsaugoti

plaučius nuo pažeidimų ir infekcijų.

13. Medžiagų pernaša augaluose

13.1. Nurodyti, kaip

13.1. Paaiškinti, kaip augalų lapai

augalų lapai prisitaikę

prisitaikę padidinti fotosintezės

padidinti fotosintezės

efektyvumą (forma, paviršiaus

efektyvumą

plotas ir išsidėstymas erdvėje).

(paviršiaus plotas,

išsidėstymas erdvėje).

13.2. Apibūdinti augalo žiotelių

išsidėstymą dengiamajame lapo

audinyje. Paaiškinti dujų apykaitos

procesą lape.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

13.3. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus vandens ir jame

ištirpusių medžiagų judėjimo augalo

stiebu tyrimą ir šio tyrimo

duomenimis, paaiškinti apytakos

audinių išsidėstymą stiebe ir

medžiagų judėjimo kryptis augale.

Paaiškinti, kaip žinios ir supratimas

apie augalo apytakos audinius yra

panaudojamos sodininkystėje:

skiepijant ir apsaugant sodinukų

stiebus nuo nugraužimo.

13.4. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus vandens garinimo

pro lapus tyrimą ir šio tyrimo

rezultatais, paaiškinti lapo

paviršiaus ploto ir aplinkos sąlygų

(temperatūros, vėjo ar drėgmės),

įtaką vandens pernašai augaluose.

14. Žmogaus kraujotaka

14.1. Schemose

14.1. Apibūdinti širdies ir didžiojo

14.1. Susieti širdies sandarą

atpažinti kraujo

bei mažojo kraujo apytakos ratų

(prieširdžiai, skilveliai, vožtuvai ir

apytakos ratus ir

funkcijas. Schemose atpažinti kraujo

sienelės storis) su atliekama

nurodyti arterinio ir

apytakos ratus ir nurodyti arterinio

funkcija.

veninio kraujo

ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.

tekėjimo kryptį.

14.2. Susieti kraujagyslių sandarą su

jų atliekamomis funkcijomis.

14.3. Remiantis duotais

duomenimis, nustatyti padidėjusio

kraujospūdžio priežastis (nutukimas,

rūkymas, mažas fizinis aktyvumas,

amžius) ir apibūdinti, kaip sveikas

gyvenimo būdas padeda išvengti

padidėjusio kraujospūdžio.

14.4. Paveiksluose

14.4. Apibūdinti kraujo sandarą ir

14.4. Paaiškinti, kaip kraujo

atpažinti kraujo

paveiksluose atpažinti kraujo

sudėties pokyčiai: sumažėjęs

ląsteles.

hemoglobino kiekis, padidėjęs

leukocitų skaičius ir sumažėjęs

trombocitų skaičius - gali turėti

įtakos organizmui. Deguonies

pernašą susieti su eritrocitų sandara

ir juose esančiu hemoglobinu,

leukocitus - su imunitetu,

trombocitus - su kraujo krešėjimu.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

14.5. Apibūdinti žmogaus

organizmo vidinę terpę kaip sistemą,

kurioje kraujas, limfa ir audinių

skystis dalyvauja medžiagų

pernašoje.

14.6. Apibūdinti A, B, O sistemos ir

Rh kraujo grupes ir turėti

argumentuotą nuomonę apie kraujo

donorystę.

15. Virškinimo reikšmė žmogaus organizmui

15.1. Apibūdinti

15.1. Susieti plonosios žarnos

žmogaus virškinimą

sandarą su maisto medžiagų

kaip procesą, kurio

įsiurbimu.

metu dėl fermentų

poveikio maisto

medžiagos yra

skaidomos ir

įsiurbiamos.

15.2. Apibūdinti liaukinio epitelio

atliekamas funkcijas, susijusias su

virškinimo liaukų (kepenų ir kasos)

veikla.

15.3. Paveiksluose ir

15.3. Susieti virškinimą su fermentų

schemose atpažinti

veikla ir nurodyti maisto medžiagų

virškinamojo trakto

skaidymo produktus.

vietas, kuriose

skaidomi baltymai,

riebalai ir

angliavandeniai.

15.4. Nurodyti

15.4. Paaiškinti virškinimo reikšmę

virškinimo reikšmę

organizmui.

V. ŽMOGAUS SVEIKATA

16. Sveikata ir sveika gyvensena

16.1. Remiantis duota informacija

analizuoti užkrečiamųjų ir

neužkrečiamųjų ligų paplitimą ir

apibūdinti jų atsiradimo priežastis.

17. Maistinių medžiagų ir energijos poreikis

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

17.1. Remiantis žiniomis ir

17.1. Remiantis supratimu apie

supratimu apie organines ir

organines medžiagas aptarti

neorganines medžiagas, apibūdinti

aminorūgščių, riebalų rūgščių

tinkamą žmogaus mitybą: maisto

(augalų ir gyvūnų) bei vitaminų

medžiagų ir energijos kiekį.

(B_12,C, D ir E) reikšmę mitybai.

Energijos poreikius susieti su maiste

esančiais angliavandeniais ir

riebalais, augimo ir atsinaujinimo

procesus su baltymais ir

aminorūgštimis, reguliavimą - su

vitaminais A, C, D.

Remiantis duota informacija apie

neorganines medžiagas, apibūdinti

jų reikšmę žmogaus organizmui.

17.2. Remiantis duota informacija

apie maisto produktų sudėtį,

apie maisto produktų sudėtį ir

kritiškai vertinti žmogui reikalingų

cheminių elementų (Fe, Ca, P, J, K

maisto medžiagų šaltinius.

ir Na) reikšmę žmogaus organizmui,

kritiškai vertinti žmogui reikalingų

maisto medžiagų šaltinius.

17.3. Remiantis duota informacija

apie maisto priedus, žymimus raide

E, kritiškai vertinti jų poveikį

sveikatai.

17.4. Nurodyti 2-3 virškinimo

sistemos ligas bei jų priežastis ir

pateikti siūlymų, kaip šių ligų

išvengti.

18. Sveikos gyvensenos poveikis žmogaus organizmo gyvybinėms sistemoms

18.1. Paaiškinti

18.1. Remiantis supratimu apie

taisyklingos

atramos ir judėjimo sistemą,

laikysenos ir

paaiškinti taisyklingos laikysenos ir

aktyvaus gyvenimo

aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę

būdo reikšmę

žmogaus sveikatai.

18.2. Remiantis pateikta

18.2. Remiantis supratimu apie dujų

informacija, gauta tiriant plaučių

apykaitą tarp alveolių ir kraujo, tarp

tūrį, apibūdinti reguliarios mankštos

kraujo ir organizmo audinių ląstelių,

poveikį kvėpavimo sistemos veiklai.

apibūdinti fizinio aktyvumo įtaką

sveikatai.

18.3. Nurodyti pulso

18.3. Remiantis pulso matavimo

dažnio priklausomybę

duomenimis, apibūdinti pulso

nuo fizinio krūvio.

dažnio priklausomybę nuo fizinio

krūvio.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

18.4. Remiantis žiniomis apie

18.4. Remiantis supratimu apie

kvėpavimo takų ir kraujotakos

širdies sandarą ir širdies darbo ciklą,

sistemos sandarą, apibūdinti rūkymo

paaiškinti sistolinį ir diastolinį

sukeliamus pavojus (lėtinis

kraujo spaudimą.

bronchitas, plaučių vėžys, širdies

infarktas).

19. Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio

19.1. Nurodyti, kad

19.1. Susieti baltųjų kraujo ląstelių

19.1. Apibūdinti, kaip žmogaus oda,

baltosios kraujo

prisitaikymus ginti organizmą nuo

kvėpavimo takų gleivinė, kraujas,

ląstelės prisitaikiusios

ligas sukeliančių organizmų su

skrandžio rūgštis apsaugo nuo

ginti organizmą nuo

natūralia organizmo gynyba.

žalingo mikroorganizmų poveikio.

ligas sukeliančių

organizmų.

19.2. Apibūdinti bakterijų

dauginimuisi įtakos turinčius

veiksnius (temperatūra ir maisto

kiekis). Nagrinėjant duotus

pavyzdžius, paaiškinti

mikroorganizmų panaudojimą

biotechnologijose.

19.3. Nagrinėti viruso sandarą ir

ŽIV pavyzdžiu paaiškinti virusų

dauginimąsi ir plitimą.

19.4. Remiantis supratimu apie

19.4. Susieti antikūno ir antigeno

antigenus ir antikūnus, apibūdinti

sąveiką su imuniteto susidarymu.

skiepų paskirtį.

19.5. Nurodyti antibiotikus kaip

19.5. Remiantis duota informacija,

mikroorganizmų gaminamas

paaiškinti antibiotikų veikimo

chemines medžiagas, kurių maža

principą ir organizmų atsparumo

koncentracija gali sunaikinti ligos

antibiotikams atsiradimą.

sukėlėjus.

VI. HOMEOSTAZĖ IR ORGANIZMO VALDYMAS

20. Homeostazės svarba

20.1. Remiantis žmogaus pavyzdžiu,

paaiškinti, kodėl aktyvios fizinės

veiklos metu organizme išsiskiria

daugiau šilumos ir kaip tuo metu

palaikoma pastovi kūno

temperatūra. Apibūdinti pagumburio

ir odos vaidmenį termoreguliacijai.

20.2. Nurodyti, kad

20.2. Apibūdinti, kaip veikiant

insulinas ir

insulinui ir gliukagonui

gliukagonas

reguliuojama gliukozės

reguliuoja gliukozės

koncentracija kraujyje. Susieti

koncentraciją

gliukozės koncentracijos

kraujyje.

reguliavimą kraujyje su kasos ir

kepenų veikla bei kraujotaka.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

20.3. Naudojantis cukraligės

pavyzdžiu, paaiškinti šio sutrikimo

priežastis ir pasekmes organizmui

(regėjimui ir širdies veiklai).

21. Medžiagų šalinimas ir osmoreguliacija

21.1. Apibūdinti

21.1. Apibūdinti inkstą kaip iš

inkstą kaip organą,

daugybės nefronų sudarytą organą

dėl kurio poveikio iš

kuriame susidaro šlapimas ir

organizmo yra

reguliuojama vandens ir druskų

šalinami šalutiniai

pusiausvyra organizme.

produktai, susidarę

ląstelėse vykstant

medžiagų apykaitai.

21.2. Naudojantis paveikslais ar

schemomis, paaiškinti šlapimo

susidarymą.

21.3. Naudojantis pateiktais

duomenimis apie šlapimo sudėtį,

paaiškinti, kaip šlapimo sudėties

pokyčiai: gliukozės, baltymų ir

kraujo ląstelių atsiradimas šlapime,

gali būti naudojami sutrikimams

diagnozuoti.

21.4. Susieti inkstų veiklą su

vandens ir druskų pusiausvyros

organizme palaikymu.

21.5. Dykumos ir vandens žinduolio

pavyzdžiu paaiškinti, kaip

skirtingoje aplinkoje gyvenantys

gyvūnai yra prisitaikę reguliuoti

vandens ir druskų pusiausvyrą

organizme.

22. Nervų sistemos valdymas

22.1. Nurodyti

22.1. Apibūdinti neuroną kaip nervų

22.1. Apibūdinti reflekso lanką.

neuroną kaip nervinio

sistemos funkcinį vienetą. Susieti

Skirti sąlyginius ir nesąlyginius

audinio ląstelę ir jo

neurono sandarą su jo atliekama

refleksus.

vaidmenį perduodant

funkcija - nervinio impulso

nervinį signalą.

perdavimu.

22.2. Nurodyti

22.2. Paaiškinti sinapsės sandarą ir

narkotinių medžiagų

nervinio signalo perdavimą

poveikį žmogaus

sinapsėje.

nervų sistemai.

22.3. Skirti sąlyginius ir

nesąlyginius refleksus.

22.4. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus reflekso laiko

tyrimą, apibūdinti nugaros smegenų

vaidmenį nevalingų refleksų

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

susidarymui.

22.5. Nurodyti nervų

22.5. Naudojantis paveikslais ir

sistemą, sudarytą iš

schemomis, nurodyti, kad pailgosios

schemomis, apibūdinti, kaip

centrinės nervų

smegenys dalyvauja susidarant

centrinės nervų sistemos dalys

sistemos (galvos ir

kvėpavimo refleksams, tarpinės

dalyvauja: pailgosios smegenys -

nugaros smegenys), ir

smegenys - homeostazėje ir

susidarant kvėpavimo refleksams,

periferinę nervų

smegenėlės - koordinuojant tikslius

tarpinės smegenys - homeostazėje ir

sistemą, sudarytą iš

kūno judesius.

smegenėlės - koordinuojant tikslius

nervų.

kūno judesius.

22.6. Apibūdinti didžiuosius

pusrutulius kaip centrinės nervų

sistemos dalį, atsakingą už

sąmoningą žmogaus veiklą.

22.7. Apibūdinti periferinę nervų

22.7. Paaiškinti nervo sandarą ir,

sistemą kaip nervų sistemos dalį,

naudojantis paveikslais ir

sudarytą iš nervų.

schemomis, susieti ją su periferinės

nervų sistemos funkcija perduoti

nervinius impulsus iš centrinės

nervų sistemos į organus ir atgal.

22.8. Nurodyti žmogaus organizmo

vidaus sekrecijos liaukas

vidaus sekrecijos liaukas (hipofizę,

(antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir

skydliaukę, antinksčius, kasą,

jų funkcijas. Nurodyti insulino,

lytines liaukas) ir jų funkcijas.

adrenalino ir lytinių hormonų

Paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir

reikšmę organizmui.

humoralinis reguliavimas (reakcijos

greičiu, veikimo trukme).

VII. EVOLIUCIJA IR EKOLOGIJA

23. Paveldimas kintamumas ir evoliucijos procesas

23.1. Nurodyti, kad

23.1. Apibūdinti evoliuciją kaip

Č. Darvinas pirmasis

populiacijose vykstantį prisitaikymo

pasiūlė rūšių

prie kintančios aplinkos procesą.

atsiradimo vykstant

gamtinei atrankai

idėją.

23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą

23.2. Susieti paveldimąjį

(naujų alelinių genų derinių

kintamumą - naujų genų

susidarymą ir mutacijas) su gamtine

kombinacijų susidarymą ir mutacijas

atranka, kai organizmai, įgiję naujų

- su organizmų genetine įvairove.

požymių, padedančių geriau

prisitaikyti prie aplinkos, turi

daugiau galimybių patys išlikti ir

palieka prisitaikiusius palikuonis.

23.3. Nagrinėjant pavyzdžius (pvz.:

23.3. Susieti gamtinės atrankos

bakterijų atsparumo antibiotikams,

formas: stabilizuojančioji

augalų atsparumo herbicidams

(stabilizuojamoji), kryptingoji

atsiradimą), susieti organizmų

(kreipiančioji) ir išskiriančioji

prisitaikymą su kryptingąja atranka.

(skaldančioji) su naujų rūšių

susidarymu.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

23.4. Paaiškinti, kaip naujos rūšys

atsiranda dėl populiaciją padalijusių

fizinių barjerų ir dėl atsiradusios

biologinės izoliacijos.

23.5. Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus tyrimą medžio

lapų ilgio variacinei kreivei

nubraižyti ir gautais rezultatais

apibūdinti modifikacinį kintamumą

kaip atsaką į pasikeitusias aplinkos

sąlygas.

24. Evoliucijos rezultatas - naujų rūšių atsiradimas

24.1. Apibūdinti rūšį

kaip visumą individų,

kurie gali gyventi tam

tikromis aplinkos

sąlygomis (rūšies

ekologinėje nišoje),

kryžmintis

tarpusavyje ir palikti

vaisingų palikuonių.

24.2. Apibūdinti, kad skirtingos

rūšys, išsivysčiusios iš to paties

protėvio, turi bendrus genus ir

panašią sandarą.

24.3. Remiantis duota informacija

apie stuburinio gyvūno kilmę,

apibūdinti, kaip paleontologiniai

apibūdinti, kaip paleontologiniai,

duomenys įrodo evoliucijos procesą.

lyginamosios anatomijos ir

embriologijos duomenys įrodo

evoliucijos procesą.

25. Organizmų sistematika ir bioįvairovė

25.1. Apibūdinti ląstelinę sandarą

kaip vieną iš požymių, pagal kurį

organizmai skirstomi į karalystes.

25.2. Apibūdinti organizmų

klasifikavimą kaip hierarchinės

organizmų grupių klasifikacinės

sistemos sudarymą (hierarchija, kai

organizmų grupės išrikiuojamos

skirtingomis pakopomis arba

rangais: karalystė, tipas arba

skyrius, klasė, būrys arba eilė,

šeima, gentis ir rūšis).

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

25.3. Nurodyti po 1-2

25.3. Apibūdinti karalysčių

25.3. Apibūdinti organizmų

karalysčių (monerų,

(monerų, protistų, grybų, augalų ir

sistematiką kaip jų grupavimą pagal

protistų, grybų,

gyvūnų) požymius (ląstelinė

evoliucinius ryšius ir kaip

augalų ir gyvūnų)

sandara, mitybos būdas, judrumas,

biologinės įvairovės pažinimo

atstovus ir pateikti po

sandaros sudėtingumo lygis:

priemonę.

vieną šioms

ląstelės, audiniai, organai ir organų

karalystėms būdingą

sistemos) ir naudojantis duota

požymį.

informacija apie organizmą priskirti

jį atitinkamai karalystei.

25.4. Nurodyti virusų,

25.4. Apibūdinti virusų, bakterijų,

25.4. Apibūdinti protistus kaip

bakterijų, protistų ir

protistų ir grybų reikšmę gamtai ir

eukariotinius vienaląsčius ar

grybų reikšmę gamtai

žmogui.

kolonijinius organizmus ir jų

ir žmogui.

prisitaikymą judėti, maitintis ir

daugintis.

25.5. Susieti šių bestuburių gyvūnų:

25.5. Apibūdinti šių bestuburių

hidros (duobagyvių tipas) ir

gyvūnų, judėjimą, vystymąsi ir kūno

kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių

dangą: hidros (duobagyvių tipas),

tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių

planarijos ir kaspinuočio (plokščiųjų

tipas), slieko (žieduotųjų kirmėlių

kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų

tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos;

kirmėlių tipas), slieko ir dėlės

voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių:

(žieduotųjų kirmėlių tipas),

dusios, grambuolio, bitės,

vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos;

skruzdėlės, drugio ir uodo

voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių:

(nariuotakojų tipas) -

žiogo, dusios, grambuolio, bitės,

mitybą su reikšme gamtai ir žmogui

skruzdėlės, drugio ir uodo

ir pateikti pavyzdžių.

(nariuotakojų tipas). Susieti šiuos

požymius su organizmų

prisitaikymu gyventi tam tikroje

aplinkoje.

25.6. Pateikiant pavyzdžius

25.6. Apibūdinti chordinių tipo,

apibūdinti stuburinių gyvūnų

stuburinių klasių gyvūnų: kaulinių

(kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių,

žuvų - prisitaikymą gyventi tik

paukščių ir žinduolių) reikšmę

vandenyje, varliagyvių - pereinant

gamtai ir žmogui.

gyventi į sausumą, roplių, paukščių

ir žinduolių - sausumoje (judėjimo

būdas, apvaisinimas ir vystymasis,

kvėpavimas ir kūno danga).

25.7. Pateikiant po 1-

25.7. Pateikiant pavyzdžius

25.7. Palyginti samanų, paparčių ir

2 augalų ir stuburinių

apibūdinti augalų reikšmę gamtai ir

žiedinių augalų sandarą (apytakiniai

gyvūnų pavyzdžius

žmogui.

audiniai ir vegetatyviniai organai)

nurodyti jų reikšmę

bei dauginimosi būdus: lytinį -

gamtai ir žmogui.

sporomis (samanos, paparčiai),

sėklomis (žiediniai augalai) ir

vegetatyvinį (šaknimis, stiebais ir

lapais).

26. Biologinės įvairovės svarba ekosistemoms

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

26.1. Apibūdinti bendriją kaip tam

tikroje buveinėje gyvenančių

organizmų visumą.

26.2. Nurodyti, kad

26.2. Paaiškinti, kad ekosistemose

ekosistemose įvairias

įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir

rūšis sieja mitybos

kiekviena rūšis dažniausiai

tinklas ir kiekviena

priklauso nuo daugelio kitų.

rūšis dažniausiai

priklauso nuo

daugelio kitų.

26.3. Sudaryti

26.3. Naudojantis duota informacija,

mitybos tinklą iš 4-5

sudaryti mitybos tinklą ne mažiau

organizmų.

kaip iš 8 organizmų.

26.4. Remiantis pavyzdžiais (ežero

pelkėjimas, kopų apaugimas),

apibūdinti daugiametę bendrijų

kaitą.

27. Organizmų mitybos būdai ir lygmenys

27.1. Apibūdinti

27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos

gyvosios gamtos

funkcines karalijas ir paaiškinti, kaip

funkcines karalijas:

šių karalijų atstovai yra tarpusavyje

gamintojus,

susiję ekosistemose.

gyvaėdžius ir

skaidytojus.

27.2. Apibūdinti saprofitinį mitybos

būdą, būdingą grybams ir

bakterijoms. Susieti šį mitybos būdą

su organizmų (grybų ir bakterijų)

ląsteline sandara.

27.3. Apibūdinti parazitinį mitybos

būdą, būdingą grybams ir

gyvūnams. Susieti šį mitybos būdą

su organizmų (tam tikrų grybų ir

gyvūnų) ląsteline sandara.

27.4. Remiantis pavyzdžiais,

apibūdinti mutualizmą.

28. Medžiagų ir energijos srautai ekosistemoje

28.1. Nurodyti

28.1. Remiantis pavyzdžiais

28.1. Remiantis pavyzdžiu,

mitybos lygmenis.

paaiškinti, kad mitybos grandinė yra

paaiškinti mitybos grandinių ilgį

kelias, kuris jungia skirtingas

ribojančius veiksnius.

bendrijos rūšis. Nurodyti mitybos

lygmenis.

28.2. Paaiškinti energijos piramidės

28.2. Remiantis produkcijos

sudarymą.

piramidėmis, paaiškinti energijos

virsmus ir perdavimą ekosistemose.

REIKALAVIMAI PAGAL

MINIMALŪS

BENDROJO KURSO

IŠPLĖSTINIO KURSO

REIKALAVIMAI

PROGRAMĄ

28.3. Paaiškinti, kodėl kuo ilgesnė

mitybos grandinė, tuo didesni

energijos nuostoliai.

28.4. Apibūdinti gamintojų,

gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį

ekosistemoje.

28.5. Apibūdinti azoto apytaką

biosferoje. Įvertinti skaidytojų,

nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių

ir denitrifikuojančių bakterijų

reikšmę azoto apytakai.

28.6. Apibūdinti

28.6. Apibūdinti anglies ir

28.6. Apibūdinti azoto apytakos

anglies ir deguonies

deguonies apytakų reikšmę gamtai ir

reikšmę gamtai ir žmogui.

apytaką biosferoje.

žmogui.

29. Kitimai populiacijose

29.1. Nurodyti, kad

29.1. Paaiškinti, kad populiacijos

populiacijos individų

individų gausumas didėja dėl

gausumas didėja dėl

gimstamumo ir imigracijos, mažėja

gimstamumo ir

dėl mirtingumo ir emigracijos.

imigracijos, mažėja

dėl mirtingumo ir

emigracijos.

29.2. Paaiškinti, kad populiacijos

dydį tam tikru laiko momentu lemia

biotinis potencialas, aplinkos

pasipriešinimas ir aplinkos talpa.

29.3. Paaiškinti, kad aplinkos

pasipriešinimas yra visi veiksniai

(abiotiniai ir biotiniai), galintys

stabdyti populiacijos augimą.

Konkrečios populiacijos pavyzdžiu

paaiškinti, kaip aplinkos veiksnių

poveikis populiacijai priklauso nuo

populiacijos tankio.

29.4. Plėšrūno ir aukos ciklo

pavyzdžiu parodyti glaudžius dviejų

skirtingų rūšių populiacijų

organizmų tarpusavio ryšius.

30. Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms

30.1. Nurodyti

30.1. Apibūdinti globalines aplinkos

globalines aplinkos

problemas: klimato kaitą, rūgščių

problemas: rūgščių

kritulių problemą, ozono sluoksnio

kritulių problemą,

plonėjimą, paviršinių vandenų ir

ozono sluoksnio

dirvos užterštumą, susieti jas su

plonėjimą, paviršinių

Lietuvos ekologine situacija,

vandenų ir dirvos

nagrinėti šių problemų priežastis ir

užterštumą, susieti jas

sprendimo būdus.

su Lietuvos ekologine

Biologijos brandos egzamino programos

2 priedas

TIRIAMŲJŲ DARBŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Tiriamųjų darbų sąrašas

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO

REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO

KURSO PROGRAMĄ

1. Angliavandenių nustatymas augalinės kilmės

produktuose.

2. Burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos

lapų ląstelių tyrimai šviesiniu mikroskopu.

3. Augalų ląstelių plazmolizės tyrimas.

4. osmoso reiškinio tyrimas.

5. Fermento aktyvumo priklausomybės nuo

temperatūros, pH ir substrato koncentracijos

tyrimas.

6. Temperatūros įtakos mielių fermentacijos

reakcijos greičiui tyrimas.

7. Fotosintezės reakcijos greičio priklausomybės

nuo šviesos intensyvumo tyrimas.

8. Sudaryti genealoginio medžio schemas.

9. Sėklų dygimo priklausomybės nuo drėgmės ir

temperatūros tyrimas.

10. Vandens ir jame ištirpusių medžiagų

judėjimo augalo stiebu tyrimas.

11. Vandens garinimo pro lapus tyrimas.

12. Pulso dažnio priklausomybės nuo fizinio

krūvio tyrimas.

13. Reflekso laiko tyrimas.

14. Aplinkos veiksnių įtakos požymiui

pasireikšti tyrimas (variacinės kreivės).

________________________